Þvelgiu bet skausmas merkia akis   Matau kraujuojanèià þaizdà delne   Þinau nieko daugiau neávyks   Kas ið manæs atimtø tave   Einu ir kojos neða kitur   Ten kur apginsiu savo jausmus   Viltis ir nerimas lydi visur   Ar pavadinsiu savais ðiuos namus   Pro uþkaltus langus duris   Matau leidþias pilkas dangus   Ar tavo akys dar kà pasakys   Ar galësiu bûti ramus   Dabar kalbu kà noriu kalbët   Matau begyjanèius randus delne   Dabar girdþiu kà noriu girdët   Ir tavo balsas ramina mane   Ir gilioj tamsoj ilgai kentëjæs   Vakar dar buvau að toli   Vakar dar kritau kilau su vëju   O dabar að èia su tavim