Að gráþtu atgal á degantá miðkà
Á liepsnà ðokanèià man
Á ten
Tu seniai jau nebetiki tuo kad gyvenime duota visiems po
Jie jie nori kalbëti uþ mus
Jie pavertë mûsø namus
Tuðèiais
Jie neþino
Tu apglëbk savo ðakom
Ir parodykk tuos kurie ëjo
Ëjo pro ðalá
Gráþau namo ir vël kaip vakar
Su liûdesiu ir neviltim
Kaip naðtà
Man atrodo laikas sukt ið ðito kelio
Kur apgavo vakar ir
Man parodyk sodà þydintá ilgai
Ir parodyk þemæ kurià buèiavai
Pasakyk man
Kaþkas naktá sapnuoja saulæ
Kaþkas dienà pilnas tamsos
Kaþkam sunku áveik
Þalias medþiø vainikas
Supa ðiuos namus
Èia gera pabusti ið ryto
Ir jausti
Þvelgiu bet skausmas merkia akis
Matau kraujuojanèià þaizdà delne
Þinau ni
» More on Airija